Patyrus netektį, įprastai užpuola klausimų, dažnai prasidedančių “kaip” ir “kodėl”, lavina. Štai keli tokie klausimai bei atsakas į juos:
– Nežinau, ar kada susitaikysiu su šio žmogaus netektimi. Ką man daryti?
– Kai miršta artimas žmogus, reikia nusiteikti, kad mirtis (ir ją lydintis gedulas) nėra kažkas, ką galima įveikti ar nugalėti, nustoti jausti. Tikslas yra išmokti su šia netektimi gyventi ir judėti pirmyn.
-Jaučiuosi toks vieniša(-s), niekas negali manęs suprasti. Kas su manim negerai?
-Absoliučiai niekas. Kiekvieno gedulas yra asmeninis ir unikalus. Net jei kiti ir patyrė netektį, jų jausmai, patirtis ir susigyvenimo mechanizmai galėjo būti visai kitokie. Net jei atrodo, kad jūsų niekas nesupranta, naudinga yra vien jau išsikalbėti ir nelaikyti visų emocijų savo viduje.
-Jaučiu, kad mano draugai nutolo. Kodėl jie manęs nepalaiko?
-Netektis pakeičia žmogų ir jo pasaulį, tad natūralu, kad kai kurie bičiuliai gali jaustis nebeturintys su jumis kažko bendro. Taip pat dėl visos situacijos jautrumo kai kurie žmonės gali jaustis itin nepatogiai ir dėl to patirti sunkumų palaikant ryšį. Jei jaučiate, kad kuris nors jūsų artimas bičiulis nutolo, nebijokite pats parodyti iniciatyvos, susisiekti su juo ir nuoširdžiai pasišnekėti – galbūt šis pokalbis padėtų kitam jus geriau suprasti ir pakeistų situaciją.
-Jau prabėgo mėnesiai ar metai, o aš vis dar nesijaučiu geriau. Kodėl taip yra?
-Gedulas tai ne išsisukta čiurna ar sulaužytas riešas – nėra moksliškai nustatyto laiko, per kiek šis širdies skausmas sugis. Nėra garantijų, kad būsite šimtu procentų toks, koks buvote iki šio gyvenimo pokyčio. Todėl reikia visą procesą vekiau suskaidyti į etapus su nusiteikimu, kad lėtai, mažas žingsnelio po žingsnelio, taps lengviau.