-Gedulo metu patiriamas sielvartas gali būti prilyginamas smegenų traumai. Mokslininkai spėja, kad sielvartas su savimi nešasi ne tik emocinius padarinius, bet ir veikia tam tikrus biologinius procesus. Netekties metu kūnas išleidžia streso hormonus, kurie gali fiziškai veikti ir smegenų neuronų grandinės veiklą.
-Be to, gėdėjimas veikia ir kitus fiziologinius žmogaus kūno procesus – bent jau pirmomis gedulo savaitėmis padažnėja gedinčiųjų pulsas, šokteli kraujo spaudimas bei padidėja širdies smūgio rizika. Visgi gedulo neigimas ir vengimas taip pat nėra naudingas sveikatai, kadangi šio natūralaus ir būtino praeiti proceso praradus artimąjį ignoravimas taip pat gali nuvesti link širdies smūgio ar infarkto.
-Viduramžiais gedulas buvo viešas reikalas. Nors dabar neretai renkamasi su gedulu susidoroti asmeniškai, ankstyvaisiais laikais gedulą buvo renkamasi išreikšti per viešą, ritualizuotą formą (pavyzdžiui, ritualinį verkimą ir dejavimą). Nors dabartinėje kultūroje šitaip išreikšti gedulą būtų sunkiai priimtina, visgi tai yra geras priminimas, kad nereikia viso liūdesio ir sielvarto laikyti sau – paprastai palengvėja jį pasidalinus su kitais.
-Viktorijos laikais gedulas tapo neatsiejamas nuo aprangos. Iš Viktorijos laikų našlių buvo tikimasi, kad gedės dvejus metus rengdamosis vien pilkai, o paskutiniuosius šešis mėnesius – levandų atspalvių drabužiais.
-Gedėjimo sielvartą patiria ne tik žmonės. Mokslininkų buvo ištirta, kad gedi vilkai, šimpamzės, drambliai, delfinai, jūrų liūtai bei kiti gyvūnai.