Nors gedulas mums dažniausiai siejasi su artimų ar itin gerai pažinotų asmenų netektimis, visgi žmogaus psichologija rodo, kad galima gedėti ir dėl niekada nesutiktų žmonių. Kartais tai – visuomenėje žinomi žmonės (kaip, pavyzdžiui, didelę dalį pasaulio sukrėtusi princesės Dianos tragiška mirtis), o paskutiniu metu turbūt ne vienam panašūs jausmai kyla dėl karo zonoje mirštančių žmonių. Kodėl taip yra ir kokie tokio gedulo ypatumai?

 

–Gedulas yra universalus jausmas, kurį įmanoma (ir netgi įprasta) jausti ne vien tik šeimos narių atžvilgiu. Rūpestis dėl kitų, nepažįstamų žmonių tik patikina, kad esate empatiškas ir doras pilietis, draugas, kaimynas, kolega ir pan.

 

–Kai ištinka tragedija, pavyzdžiui, gamtos stichija, arba, šių dienų kontekste, karas pasiglemžia didžiulius skaičius gyvybių, žmonės jaučia neteisybę dėl tokių staigių, niekuo dėtų mirčių. Be to, gedėjimas dėl minėtų netektų gyvybių likusiems padeda žmonėms palaikyti vieniems kitus ir išgyventi užlupusius neigiamus jausmus. Didesnės grupės žmonių gedulas padeda žmonėms jaustis stipresne bendruomenės dalimi.

 

–Kartais nors ir žmogus nebuvo pažinotas asmeniškai, jo gyvenimas galėjo palikti nemažą žymę mūsų gyvenimuose. Tad natūralu, kad tokio žmogaus išėjimas gali suteikti ne menkesnį smūgį nei gerai pažįstamo žmogaus.

 

–Nepažįstamų žmonių mirtys taip pat gali suaktyvuoti mūsų pačių baimę dėl savo ar artimųjų mirties (arba priminti anksčiau patirtą netektį), šitaip įjungdami tam tikrą emocijų paletę mumyse.

Parašykite komentarą

Jūsų el. paštas nebus viešinamas. Privalomi laukai pažymėti *

Pateikti atsiliepimą