Po žiemos, kai viskas yra sustingę ir gamta tarsi apmirusi, visada ateina pavasaris, kai viskas atgyja ir sužaliuoja. Praėjus vasaros pikui, ateina ruduo, kada viskas nuo žiedų iki lapų ruošiasi išėjimui. Visa tai – natūralus ciklas, o mirtis jo dalis. Tad gamta mus, kaip savo dalį, moko priimti mirtį kaip neišvengiamą gyvenimo ciklo dalį.
Kita gamtos pamoka – išėjimui galima pasiruošti. Kaip medžiai prieš atšąlant orui numeta lapus, kaip gyvūnai ruošiasi užmigti žiemos miegu, taip ir žmonių gyvenimo cikle galima morališkai pasiruošti šiam faktui. Nors niekas nežino, kada mus ar artimuosius ištiks paskutinė diena, o ir emociškai šio įvykio artėjimo tikrai niekaip nesinori priimti, susitaikymas, kad visų laukia tokia pabaiga gali leisti labiau įvertinti dabartinius momentus ir gyventi taikos jausme.
Trečioji sezonų pamoka – gedulas gali turėti skirtingas formas. Kaip ir gamta besikeisdama per metų laikus įgauna skirtingus pavidalus, taip ir gedulo pojūčiai ir išraiškos laikui bėgant gali kisti. Galbūt gedulo jausmas ir nepalieka metų eigoje, tačiau vykstant mūsų vidiniam augimui tampa kitoks, galbūt mažiau slegiantis ir labiau auginantis.