„Pamatę pelenų barstymo ar urnų laidojimo apeigas kitose Europos šalyse, daug kas tikisi panašios tvarkos ir pas mus, o ji nebūtinai bus tokia pati. Mes vadovaujamės Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymu, Vyriausybė tvirtina kapinių tvarkymo taisykles, savivaldybės rūpinasi, kad pagal šias taisykles būtų prižiūrimos kapų teritorijos“, – aiškina Jolanta Sprainaitienė.
Jos teigimu, nors teisės aktai ir leidžia Lietuvoje žmonių palaikus kremuoti, kremuotus laidoti ir net barstyti, bet mums dar trūksta ir krematoriumų, ir specialių vietų urnoms su pelenais laikyti, o ypač – vietų, kur būtų galima barstyti sudegintų palaikų pelenus.
Žmonių palaikai mūsų šalyje gali būti laidojami (saugomi) dedant juos į kapavietes kapinėse arba į nišas kolumbariume, o pelenai gali būti barstomi specialiai tam skirtuose laukuose kapinėse (arba kitose Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytose vietoje), nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų bei viešosios tvarkos.
„Kol Vilniaus mieto savivaldybei priklausančiose kapinėse nėra įrengta pelenų barstymui skirtų vietų ir nėra nustatyta kitų tam skirtų vietų ir būdų, mes kremuotus žmonių palaikus galime tik laidoti kapavietėse arba saugoti kolumbariumuose. Nėra reglamentuota, kad pelenus būtų galima užkasti miške, pievoje ar savame sode po medžiu, barstyti ežere ar jūroje, kaip yra daroma kitose šalyse – pas mus už tokius veiksmus net gali tekti susimokėti baudą“, – pabrėžia „Ritualo“ vadovė.
Į klausimą apie urnos su pelenais laikymą namuose specialistams irgi nelengva atsakyti, nes teisės aktai leidžia kremuotus žmogaus palaikus urnoje laikinai saugoti namuose ar kitose saugojimui tinkamose vietose, tik kaip paaiškinti, kiek gali trukti tas „laikinai“?
Daugiau nei dešimtmetį laidojimo paslaugų srityje dirbanti ir dažnai su užsienio kolegomis bendraujanti Jolanta Sprainaitienė pasakoja, kad Vokietijoje, pavyzdžiui, vyksta labai gražios kremuotų palaikų laidojimo jūroje apeigos – ceremonijos dalyviai jachta plaukia į jūrą, urną su pelenais lėtai nuleidžia į vandenį, skamba muzika, barstomi žiedlapiai… O urnos – pagamintos iš druskos, ištirpstančios vandenyje per 8-10 valandų.
„Lietuvoje kremavimo tradicijų raidą galėtų paskatinti savivaldybių ir Vyriausybės sprendimai – tereikia įrengti daugiau vietų kremuotų palaikų pelenams barstyti ir nustatyti (detalizuoti), kur dar būtų galima juos laidoti. Kodėl gi ne jūroje, arba sode po medžiu, jeigu žmonės to nori arba jeigu tokia buvo mirusiojo valia?“ – svarsto Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ direktorė Jolanta Sprainaitienė, kasdien iš pirmų lūpų išgirstanti žmonių lūkesčius.
Vilniaus laidojimo rūmai sostinėje veikia nuo 1975 metų. Seniausia mūsų šalies civilinio laidojimo paslaugų įmonė 2015 metų pabaigoje pakeitė pavadinimą įtraukdama žodį „Ritualas“. Prabangios architektūros 4300 kvadratinių metrų pastate Olandų gatvėje yra 12 šarvojimo salių, veikia laidojimo reikmenų parduotuvė, vežimo paslaugoms skirta 10 automobilių. 2013 metais buvo renovuotas pirmojo korpuso fasadas ir trys šarvojimo salės, 2014-aisiais atnaujinta parduotuvė, 2015 metais – dar trys šarvojimo salės. Vilniaus laidojimo rūmuose „Ritualas“ šiuo metu dirba 52 darbuotojai.
Kontaktai pasiteirauti:
Jolanta Sprainaitienė, UAB Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ direktorė
Tel. (8 5) 2154690, el. paštas jolanta@vlr.lt
