Ši baimė gali kilti ir iš socialinio nerimo (juk galimai teks sutikti daug naujų ar seniai nematytų žmonių, giminaičių), ir iš jau minėtos tanatofobijos – kai didžiulę baimę kelia mirtis ir viskas, kas susiję su ja – karstai, kapinės ir panašiai. Visgi, jei įmanoma, verta pasistengti, kad ši baimė neužkirstų kelio atsisveikinti su anapilin iškeliavusiu žmogumi. Keletas patarimų šiuo atveju:

-Pasikalbėkite su kuo nors apie savo jausmus. Jei pasidalinsite tuo, kaip jaučiatės su kitu laidotuvėse dalyvausiančiu ar tiesiog išklausyti ir objektyviai patarti galinčiu žmogumi, tikėtina, kad baimės kupinos emocijos šiek tiek nuslūgs.

-Prisiminkite, jog laidotuvėse natūralu verkti ar parodyti emocijas. Nekelkite sau tikslo sulaikyti visas emocijas viduje ir pasirodyti stipriu – tam laidotuvės ir yra, kad būtų galima atiduodi pagarbą velioniui neneigiant viduje tvyrančio gedulo.

-Norint išlaikyti didesnę ramybę atsisiveikinimo metu, prisiminkite giliai kvėpuoti ar nuolat gurkšnoti vandens.

-Raskite sau paramos kompaniją – draugą, sutuoktinį ar artimąjį, kuris galėtų palydėti jus į laidotuves, šitaip leidžiant jums jaustis saugiau.

-Prisiminkite, kad jei bus per sunku, visada galite palikti erdvę.