Sutartis išsprendžia daug klausimų

„Žmogaus valios pareiškimas, kaip pageidauja būti palaidotas, Lietuvoje jokia naujiena. Anksčiau kaime būdavo žmogaus garbės reikalas turėti paruoštas įkapes, kai kurie įsigydavo ir karstą, o dėl laidojimo tradicijos net klausimų nekildavo – kaimo kapinėse pagal katalikiškas tradicijas. Dabar šeimose vaikai ir tėvai dažnai gyvena skirtinguose miestuose ar net valstybėse, vieni religingi, kiti ateistai, vieni už kremavimą, kiti už laidojimą karste, daugėja multireliginių šeimų, tad valios, kaip ir kur pageidauji būti palaidotas, išsakymas darosi vis populiaresnis“, – pasakoja Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ direktorė Jolanta Sprainaitienė.

Pasak jos, laidojimo rūmų darbuotojams tikrai dažnai tenka stebėti artimųjų dvejones, kokį laidojimo būdą, vietą, laidojimo tradiciją pasirinkti, kai iš anksto tai nebūna aptarta. „Žinoma, lengviausia parinkti vietą. Dažniausiai, jei yra galimybė, pirmenybė teikiama šeimos kapui, taip pat svarbu, kad giminės galėtų kuo lengviau lankyti kapą. Tačiau visa kita beveik visada būna ilgų dvejonių ir diskusijų objektas – kremuoti ar laidoti, koks karstas, kokie drabužiai, reikia kunigo ar ne. Detalių daug ir jei velionis turi daugiau giminių, tai nuomonių irgi būna labai daug, o spręsti reikia pergyvenant dėl netekties, greitai, tad tai sukelia nemažai papildomo skausmo ir aistrų“, – pasakoja J. Sprainaitienė.

Pagrindinis klausimas – kremuoti ar laidoti

Paprastai laidojimo sutartyje visų pirma aptariamas laidojimo būdas ir vieta: kremuoti ar laidoti karste, jei kremuoti, tai ką daryti su pelenais. Kartais urna laidojama šeimos kape, tai paprastai leidžiama daryti net tuose šeimos kapuose, kuriuose tradiciniam laidojimui su karstu vietos nelikę. Taip pat galima rinktis kolumbariumų paslaugas, kai kuriose kapinėse numatytos specialios vietos, kur pelenus galima išbarstyti.

Taip pat sutartis sudarantys asmenys dažniausiai nurodo kaip pageidauja būti aprengti bei koks karstas turi būti pasirinktas. Šie punktai aktualūs ir laidojant karste, ir kremuojant. „Kadangi niekada nėra žinoma, kada laidojimo sutartis bus įgyvendinta, paprastai šie dalykai sutartyje aptariami abstrakčiai – stilius, preliminari kaina, kartais kažkokie konkretūs akcentai, tarkime žmogus pageidauja būti palaidotas su juodu kostiumu ir raudona rože atlape“, – dalinasi patirtimi „Ritualo“ vadovė.

Kuo daugiau detalių bus nurodyta sutartyje, tuo lengviau artimiesiems bus įgyvendinti velionio valią. Laidojimo sutartyse dažnai nurodomi ne tik pageidavimai dėl religinių apeigų, aptariama laidotuvių sąmata, bet ją sudarantys žmonės išsako pageidavimus kokia muzika turi skambėti, kokią nuotrauka turi būti įrėminta bei kitos svarbios smulkmenos.

Pasak J. Sprainaitienės, laidotuvių sutartis itin dažnai sudaro žmonės, susituokę su užsieniečiais, dažnai ir kitos religijos partneriais, tačiau vis dažniau jas pasirašo ir tradicinės Lietuvoje gyvenančios šeimos. Itin dažnai žmonės kreipiasi po artimųjų laidotuvių, kuriose buvo daug nesutarimų dėl laidojimo tvarkos.

„Tokia sutartis leidžia ramiau gyventi pačiam ją pasirašiusiam asmeniui, neabejojant kad į paskutinę kelionę bus išlydėtas taip, kaip nori. Taip pat tai labai didelė pagalba artimiesiems, kuriems netekties išgyvenimo nereikia apkrauti laidotuvių rūpesčiais“, – sako J. Sprainaitienė.

Svarbiausia patirtis

Laidojimo sutartį paprastai sudaro trys šalys – laidojimo namai, sutartį pasirašantis asmuo bei vienas už jos įgyvendinimą atsakingas asmuo. Pasikeitus nuomonei sutarties detales galima keisti.

„Labai svarbu tokią sutartį pasirašyti su patikima ilgametę patirtį turinčia bendrove, tada žinosite, kad atėjus laikui pasirinkta laidojimo įstaiga dar veiks. Mūsų seniausiai pasirašytai sutarčiai jau 21 metai. Pasirašymo dieną jos sudarytojui buvo 61 metai, o dabar jau eina 82-ieji“, – pasakoja J. Sprainaitienė.

Pasak „Ritualo“ vadovės, su sutartį pasirašančiu asmeniu visuomet aptariamos galimos grėsmės sutarties įgyvendinimui, pagal sukauptą ilgametę patirtį patariama į kokius dalykus svarbiausia atkreipti dėmesį, kad paskui kiltų kuo mažiau nesklandumų. „Vis tik esame sukaupę didelę praktinę ir teisinę patirtį, kilus klausimams dėl netradicinių pageidavimų visuomet pasikonsultuojame su teisininkais, tad su atėjusiais žmonėmis ne tik pasirašome sutartį, bet ir padedame jiems racionaliai susidėlioti pageidavimus, kad viskas vyktų kuo sklandžiau ir atsižvelgiant į individualias situacijas“, – pasakoja J. Sprainaitienė.

Teisininko komentaras

Pasak advokatų profesinės bendrijos „Vialex Baltic“ partnerio advokato Alekso Liko, laidojimo sutartis – kai kuriose šalyse populiarus dokumentas, bet Lietuvoje, vertinant iš teisinės pusės, tai daugiau simbolinis sandoris, paslaugos sutartis, negarantuojanti, kad viskas įvyks taip, kaip susitarė šalys pasirašydamos sutartį, kadangi suinteresuotumą sutarties įvykdymu turintis asmuo sutarties vykdymo momentu būna miręs.
Pasak advokato A. Liko, vis tik, pasirašant tokią sutartį jos įgyvendinimo garantas iš esmės yra sutartį pasirašęs trečiasis asmuo (ne mirusysis ir ne ritualines paslaugas teikianti bendrovė), kuris įsipareigoja ją įgyvendinti. Kita vertus, minėtas asmuo mirties atveju gali būti tiesiog, pavyzdžiui, išvykęs į užsienį ir apie nelaimę sužinoti tik grįžęs, kai žmogus bus jau palaidotas ir sutarties įgyvendinti bus tiesiog neįmanoma. Be to, už sutarties įgyvendinimą atsakingas asmuo gali susidurti su informacijos trūkumu ir netgi nežinoti apie žmogaus, sudariusio laidojimo sutartį, mirtį.

„Pasirašant laidojimo sutartį, ją vykdysiančiu asmeniu derėtų pasirinkti artimą giminaitį, kuris būtų iš kuo artimesnės įstatyme nustatytos įpėdinių eilės. Savo valią kaip nori būti palaidotas taip pat galima išreikšti ir oficialiajame pas notarą sudaromame testamente, kuris įpėdiniams tampa prieinamas po palikėjo mirties. Galima numatyti įvairių saugiklių, pavyzdžiui, kad palikimą artimas giminaitis gaus tik tuo atveju, jei bus įgyvendinti tam tikri nurodymai laidotuvėms. Tačiau testamentas taip pat negarantuoja, kad būsite palaidotas tikrai taip, kaip norite, dėl pačių įvairiausių nenumatytų aplinkybių (pavyzdžiui, įpėdiniui kreipiantis dėl palikimo priėmimo jau įvykus laidotuvėms). Dėl šių objektyvių aplinkybių atsiranda rizika, kad tokiu atveju jūsų giminaitis gali netekti palikimo ne dėl savo kaltės“, – pažymėjo A. Likas.

Advokato teigimu, verta pagalvoti kiek apskritai verta detalizuoti savo laidotuvių ceremoniją. „Pavyzdžiui, jei numatysite, kad norite būti palaidotas karste, o mirsite užsienyje, artimiesiems jūsų valios vykdymas kainuos gerokai brangiau, nei kūną kremuoti ir parsivežti tik urną. Šiuo atveju laidojimo sutartis, kaip neprivalomas vykdyti valios pareiškimas, kurios vykdymas nedaro tiesioginės įtakos (skirtingai nei testamentas) įpėdinių teisėms ir pareigoms, būtų patogesnė, bet priklausytų tik nuo laidojančio žmogaus ir giminaičių geranoriškumo ir pagarbos jūsų valiai“, – reziumavo advokatų profesinės bendrijos „Vialex Baltic“ advokatas A. Likas.