– Palaikykite ryšį su savo artimaisiais ir draugais. Skirkite laiko reguliariems pokalbiams (gyvai ar technologijų pagalba). Nuoširdžiai pasiteiraukite, kaip jiems sekasi.

– Judėkite. Ar tai būtų aktyvios mankštos ir sportinės veiklos, ar tiesiog paprastas pasivaikščiojimas, reguliarus judėjimas turi itin didelę įtaką ne tik fizinei, bet ir emocinei sveikatai, mažina stresą bei depresijos riziką. Tad įtraukite bent pusvalandį tokio pobūdžio veiklos į savo dienotvarkę kasdien.

– Medituokite. Meditacijos nauda streso bei nerimo suvaldymo atžvilgiu – neišmatuojama. Galite užsiimti ir apraminti savo protą įvairiomis tradicinėmis meditacijomis, tačiau jeigu tai – ne jums, yra ir kitų veiklų, kurios taip pat veikia medituojančiai. Gal tai piešimas, rašymas, sodininkystė, malonios muzikos klausymas? Jūs galite rasti savo asmeninį atsakymą į šį klausimą.

– Rūpinkitės savimi. Nuo to, ką valgote iki to, kaip miegate. Ne viskas gyvenime priklauso nuo mūsų, tačiau gyvenant kuo labiau subalansuotą gyvenimą mažėja tikimybė pakliūti į emocinius spąstus.

– Jei šiuo laikotarpiu psichologiškai jaučiatės prastai, nepabūkite kreiptis profesionalios psichologinės pagalbos. Mitas, kad tai visada kainuoja daug pinigų, nes šiuo metu galima rasti ir įvairių nemokamų galimybių (pavyzdžiui, Vilniaus visuomenės sveikatos biuro organizuojamos programos).