Netekus artimo žmogaus šeimos nariams tenka savyje rasti stiprybės ne tik priimti skausmingą netektį, bet ir pasirūpinti laidotuvėmis. Pastebima, kad auga susidomėjimas netradicinėmis laidotuvėmis – nuo ekologinių karstų iki apsaugos, kvietimų ar mėgstamų velionio dainų. Prabangesnėms laidotuvėms gyventojai skiria nuo 3 iki 7 tūkst. eurų.
Individualūs sprendimai
Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ direktorės Jolantos Sprainaitienės teigimu, šiuo metu Vilniaus laidojimo įmonių siūlomų paslaugų kainos gali skirtis kelis kartus. Vis dėlto šiandien Vilniuje surengti visavertes, orias laidotuves, anot jos, galima už mažiau nei 2 tūkst. eurų.
„Į šią sumą paprastai įeina palaikų paėmimas iš namų – 215 eurų, nuvežimas į krematoriumą ir urnos parvežimas – 205 eurai, kremavimas – 405 eurai, urnos ar karsto nešimas – 70 eurų, medinis karstas kremavimui – 250 eurų“, – skaičiuoja J. Sprainaitienė.
Laidojimo namų „Lakrima“ direktorė Vilija Mickutė-Šimėnė taip pat sako, kad vidutinė laidotuvių kaina šiandien svyruoja tarp 2 tūkst. ir 3,5 tūkst. eurų, tačiau galutinė suma priklauso nuo pasirinktų paslaugų.
Laidotuvės (asociatyvi) | „Adobe Stock“ nuotr.
„Kai kuriais atvejais galima tilpti ir į mažesnį biudžetą, kitais – artimieji pageidauja daugiau individualizuotų sprendimų, dėl to kaina gali išaugti“, – pastebi V. Mickutė-Šimėnė.
Taigi, yra ir visiškai kitoks kainų lygmuo – iškilmingos laidotuvės, kurias galima laikyti išskirtiniu atsisveikinimo renginiu, sako J. Sprainaitienė.
Tokiu atveju, antrina J. Sprainaitienė, išlaidos gali siekti ir 3, ir 7 tūkst. eurų, priklausomai nuo žmonių pageidavimų: ypatingos gėlių kompozicijos, šarvojimo salė, palyda į kapines, asmeninė apsauga, kvietimų siuntimas, informacijos sklaida viešoje erdvėje, profesionalūs giesmininkai, muzikantai ar atlikėjai, vaizdo transliacijos, filmavimas, įgarsinimas.
Laidotuvės / Asociatyvi | E. Blažio / LRT nuotr.
Vis dėlto, anot V. Mickutė-Šimėnės, žmonės visada ieško pusiausvyros tarp kainos ir kokybės.
„Dažniausiai artimieji jau būna šiek tiek pasidomėję kainomis, turi lūkesčių ir biudžeto ribas, tačiau nori, kad paskutinis atsisveikinimas būtų orus ir jaukus“, – pabrėžia V. Mickutė-Šimėnė.
Vis dažniau renkasi kremavimą
Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ vadovė pastebi, kad kremavimas Lietuvoje pastaraisiais metais pasirenkamas vis dažniau – jis paprastai būna šiek tiek pigesnis nei tradicinis laidojimas į žemę.
„Kainų skirtumas dažniausiai būna 15–25 proc., nes tradicinės laidotuvės apima papildomas sąnaudas – kapo duobės kasimą, paminklų ar lentelių montavimą, ilgesnę šarvojimo trukmę“, – pabrėžia J. Sprainaitienė.
Tiesa, pasak J. Sprainaitienės, pastaraisiais metais paslaugų kainos šiek tiek išaugo – apie 10 proc. Tam įtakos turi padidėjusios degalų, elektros, paslaugų ir atlyginimų sąnaudos, prekių savikaina ir kt.
Vilniaus laidojimo rūmai nurodo, kad kai kurie žmonės iš anksto planuoja laidotuves ir net pasirašo sutartis, kad viskas vyktų pagal jų valią – pavyzdžiui, kai kurie nori būti kremuoti, o kiti, priešingai, pasirenka tradicinį laidojimą į žemę. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai į laidojimo namus kreipiamasi iš anksto, nes norima pasikonsultuoti, nes artimas žmogus sunkiai serga.
„Svarbiausia tendencija – vis daugiau žmonių laidotuves planuoja iš anksto. Tai padeda žinoti kainas, pasirinkimus, suplanuoti biudžetą ir palengvinti artimiesiems sprendimus tuo metu, kai jiems sunkiausia“, – teigia J. Sprainaitienė.
Vilniaus laidojimo rūmai „Ritualas“ pastebi augantį domėjimąsi netradicinėmis paslaugomis – nuo ekologinių karstų ir biologiškai skaidžių urnų iki muzikos, gyvų atlikėjų ar vaizdo transliacijų.
Laidotuvės (asociatyvi) | „Adobe Stock“ nuotr.
„Tokių prašymų sulaukiame vis dažniau, ypač Vilniuje, kur žmonės ieško asmeniškesnio būdo išreikšti pagarbą“, – pažymi J. Sprainaitienė.
V. Mickutė-Šimėnė pritaria, kad žmonės vis dažniau prašo netradicinių paslaugų – muzikos, vaizdo transliacijos, ekologiškų karstų, urnų ir pan.
„Nors atrodo, kad šios galimybės jau žinomos, vis dar nustembame, kaip dažnai žmonės sako, kad nežinojo tokios galimybės“, – sako laidojimo rūmų vadovė.
Pavyzdžiui, vaizdo transliacijos ar nuotraukų rodymai per projektorių, gėlių kompozicijos, neretai derinamos prie žmogaus pomėgių, aprangos ar mėgstamų spalvų. Muzika – vis dažniau skamba velionio mėgtos dainos.
„Kosmetiniai sprendimai – pavyzdžiui, moteriai galime parinkti jos mėgstamos spalvos lūpdažį. Tai gali atrodyti smulkmena, bet artimiesiems tokios detalės labai svarbios“, – priduria V. Mickutė-Šimėnė.
Siūlomos ir paslaugos, apimančios oficialius pranešimus įstaigoms apie netektį ir nekrologus socialiniuose tinkluose.
Išmokos mirus artimajam
Netekus artimojo gyventojui gali būti suteikta finansinė parama, pavyzdžiui, galima gauti 560 eurų pašalpą laidotuvėms.
Norėdamas gauti šią pašalpą, gyventojas per 12 mėnesių nuo artimojo mirties turi kreiptis į savivaldybę arba užpildyti prašymą elektroniniu būdu, nurodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Laidotuvės (asociatyvi) | „Adobe Stock“ nuotr.
Velionio sutuoktinis taip pat gali gauti našlio ar našlės pensiją, kurios bazinis dydis 2025 m. siekia 42,29 euro.
Netekus vieno arba abiejų tėvų (įtėvių) galima kreiptis ir našlaičių pensijos. Ji siekia 50 proc. mirusiojo netekto darbingumo ar senatvės pensijos dydžio, mokama kas mėnesį. Jei šios išmokos skiriamos dviem ir daugiau vaikų (įvaikių), 100 proc. mirusiojo netekto darbingumo ar senatvės pensijos dydžio suma padalijama lygiomis dalimis.
Mirusiojo vaikams gali būti skiriama ir šalpos našlaičių pensija. Asmeniui, turinčiam teisę gauti šalpos našlaičio pensiją, ši išmoka skiriama ir mokama, nors jis turi teisę gauti socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, socialinio draudimo senatvės pensiją, socialinio draudimo senatvės pensiją neįgaliajam, socialinio draudimo našlaičio pensiją, valstybinę našlaičio pensiją už mirusį kitą iš tėvų (įtėvių) ar vienišo asmens išmoką.
Tokiu atveju, jei teisę gauti šią išmoką turi ne daugiau kaip 3 vaikai, kiekvienam jų skiriama po 124 eurus. Kai šalpos pensiją turi teisę gauti 4 ir daugiau vaikų, 372 eurai skiriami lygiomis dalimis.
Artimajam mirus užsienyje, gyventojai gali tikėtis ir paramos palaikams parvežti. Teisę į šią paramą turi drauge su velioniu gyvenę asmenys arba jo artimi giminaičiai.
Mirusiojo palaikų parvežimą organizavęs asmuo gali gauti paramą palaikams parvežti, jei jo pajamos neviršija 663 eurų. Parama skiriama faktinėms palaikų parvežimo išlaidoms padengti ir neturi viršyti 3 780 eurų. Dėl paramos reikia kreiptis ne vėliau kaip per 12 mėnesių.
Dėl galimybės gauti našlės ar našlio pensiją, našlaičio pensiją, šalpos našlaičio pensiją, vienkartines draudimo išmokas, periodines draudimo išmokas, kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas reikėtų kreiptis į „Sodrą“. Dėl paramos palaikams parvežti reikėtų kreiptis į savivaldybę.