Kremavimas
Kremavimas – tai mirusiojo palaikų sudeginimas aukštoje temperatūroje, po kurio gauti pelenai atiduodami artimiesiems. Šis laidojimo būdas tampa vis populiaresnis kaip pagarbi, praktiška ir šiuolaikiška atsisveikinimo forma. Vis daugiau žmonių renkasi kremavimą dėl lankstesnio atsisveikinimo ceremonijos planavimo, galimybės sumažinti laidojimo kaštus bei ekologinių ir estetinių sumetimų. Urnos laidojimas ar saugojimas kolumbariume užima mažiau vietos kapinėse ir reikalauja mažiau priežiūros nei tradicinė kapavietė. Be to, kremavimas leidžia laiką suplanuoti lanksčiau – atsisveikinimo ceremonija gali vykti tiek prieš kremaciją, tiek po jos, priklausomai nuo šeimos pageidavimų.
Kas yra kremavimas ir kodėl jis populiarėja?
Kremavimo esmė yra palaikų pavertimas pelenais specialioje kremavimo krosnyje. Procesas atliekamas laikantis griežtų standartų: kūnas dedamas į specialų medinį karstą ir deginamas apie 800–1000°C temperatūroje. Po kremavimo pelenai atvėsinami ir supilami į urną, kuri perduodama mirusiojo artimiesiems. Šiuolaikiniai krematoriumai užtikrina, kad procesas vyktų saugiai, pagarbiai ir ekologiškai – naudojamos modernios filtravimo sistemos, atitinkančios aplinkosaugos reikalavimus.
Kremavimo populiarumas Lietuvoje pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai auga. Nors tradicinis laidojimas karste vis dar yra įprastas, kremavimas įsitvirtina kaip lygiavertė alternatyva. Šiuo metu Lietuvoje kremuojama apie trečdalį visų mirusiųjų. Tai rodo, kad Lietuvos visuomenės požiūris keičiasi – kremavimas vis plačiau priimamas kaip orus ir priimtinas atsisveikinimo būdas.
Iš istorijos žinome, kad baltų tautos Lietuvoje nuo senų laikų degindavo mirusiųjų palaikus manydamos, jog ugnis išgrynina sielą ir išlaisvina ją iš kūno. Tad kremavimas mūsų kultūrai nėra naujiena. Ši tradicija gyvavo iki XIV–XV amžių, vėliau ją pakeitė laidojimas žemėje. Vis dėlto šių dienų kontekste kremavimas dažnai vertinamas ir kaip ekologiškiausia laidojimo forma – palaikų sudeginimas nepalieka ilgai yrančio kūno kapavietėje, o pelenai gali būti palaidoti mažoje kolumbariumo nišoje ar specialiame kapo plote.
Krematoriumai Lietuvoje ir Cremains paslaugos Vilniuje
Iki 2011 metų Lietuvoje nebuvo nė vieno krematoriumo, todėl artimųjų palaikus tekdavo vežti kremuoti į kaimynines šalis (Latviją, Lenkiją). 2011 m. Kėdainių rajone atidarytas pirmasis modernus krematoriumas šalyje ženkliai padidino kremavimo paslaugų prieinamumą Lietuvoje. Per pastaruosius kelerius metus krematoriumų skaičius išaugo – dabar veikia keli modernūs centrai skirtinguose regionuose. 2022–2023 m. duris atvėrė net trys nauji krematoriumai: du Klaipėdos rajone ir vienas Vilniuje, sostinės pakraštyje. 2023 m. pradžioje Vilniuje atidarytas ketvirtasis šalyje krematoriumas, planuojantis atlikti bent 3000 kremacijų per metus. Ši nauja įstaiga pilnai patenkina vilniečių ir aplinkinių regionų poreikius – paslaugos teikiamos greitai, nelaukiant ilgų eilių, net ir padidėjus mirtingumui (kaip buvo COVID-19 pandemijos metu).
Cremains – tai modernių krematoriumų tinklas, priklausantis didžiausiai Lietuvoje laidojimo paslaugų grupei Re Verum. Šiuo metu Cremains krematoriumai veikia dviejuose miestuose: Vilniuje ir Klaipėdoje.
Vilniaus krematoriumas Cremains – naujausias ir moderniausias kremavimo centras šalyje, jo bendras plotas viršija 640 kv. metrų, čia įrengta šiuolaikiška kremavimo linija, atitinkanti aukščiausius kokybės ir ekologijos standartus.Tai reiškia, kad vilniečiams nebereikia vykti į kitus miestus – visas kremavimo paslaugas galima gauti sostinėje, operatyviai ir kokybiškai.
Cremains krematoriumas Klaipėdoje pradėjo veikti 2022 m. Šis modernus kremavimo centras suteikia galimybę pajūrio ir aplinkinių rajonų gyventojams kremuoti artimuosius arčiau namų, nepervežant kūnų į kitus regionus.
Esame oficialusCremains krematoriumų atstovas Lietuvoje, todėl mūsų klientams galime tiesiogiai tarpininkauti organizuojant kremavimą tiek Cremains Vilnius, tiek Cremains Klaipėda krematoriumuose. Tai užtikrina sklandų paslaugų suteikimą ir operatyvų informacijos bei dokumentų perdavimą tarp laidojimo namų ir krematoriumo.
Kremavimo kaina
Kremavimo kaina susideda iš kelių dedamųjų dalių ir gali skirtis priklausomai nuo pasirinktų paslaugų apimties. Pagrindinė išlaidų dalis yra kremavimo paslaugos mokestis krematoriume – tai bazinis įkainis, kurį nustato krematoriumas. Lietuvoje skirtingų krematoriumų įkainiai šiek tiek svyruoja. Mūsų laidojimo namai Ritualas tiesiogiai bendradarbiauja su Cremains krematoriumais, todėl galime pasiūlyti konkurencingas kremavimo kainas Vilniuje ir Vakarų Lietuvoje, be tarpininkų antkainio.
Vis dėlto galutinė kremavimo paslaugos kaina priklauso ne tik nuo paties kremavimo mokesčio. Paprastai į bendrą sąmatą įeina dar keletas paslaugų ir prekių:
- Karstas kremavimui ir urna. Kremuojant naudojamas specialus medinis karstas arba karstelis (dažnai – paprastesnis nei skirtas tradicinėms laidotuvėms), kuris sudega kartu su kūnu. Taip pat reikalinga urna pelenams. Jų kainos labai įvairios – nuo standartinių nebrangių urnų iki išskirtinio dizaino urnų, pagamintų iš keramikos, marmuro ar metalo. Pasirinkus prabangesnę urną, kaina atitinkamai didės.
- Transportavimas. Jei velionis mirė ne ten, kur yra krematoriumas, reikės pervežti palaikus specialiu laidojimo transportu. Kaina priklauso nuo atstumo, pervežimų skaičiaus (pvz., iš namų į šarvojimo salę, po atsisveikinimo – į krematoriumą) ir ar reikia papildomų sąlygų (pvz., šaldymo, tarptautinio transportavimo). Mes galime pasirūpinti palaikų transportavimu tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
- Šarvojimo salės nuoma ir atsisveikinimo ceremonija. Dauguma šeimų prieš kremavimą ar po jo rengia atsisveikinimą su velioniu. Tai gali vykti šarvojimo salėje, koplyčioje arba namuose. Šarvojimo salės nuomos kaina priklauso nuo salės dydžio, nuomojamų parų skaičiaus ir papildomų paslaugų (šaldymo, gedulingų pietų organizavimo ir pan.). Taip pat, jei pageidaujama oficiali ceremonija, gali prisidėti ceremonijos vedėjo, muzikantų ar dvasininko atlygis, gėlių kompozicijos ir kitų elementų kaina.
- Dokumentų tvarkymas ir administravimas. Laidojimo namai gali pasirūpinti visais biurokratiniais formalumais: mirties liudijimo gavimu, leidimais kremuoti, kremavimo liudijimo paruošimu, kapavietės dokumentų sutvarkymu. Šios paslaugos paprastai įtraukiamos į bendrą paketą, tačiau kai kur gali būti įkainotos atskirai (administracinis mokestis). Mes, laidojimo namai Ritualas, visuomet pateikiame aiškią sąmatą, kad žinotumėte, kas įskaičiuota į bazinę kainą, o kas – už papildomą mokestį.
- Papildomos paslaugos. Priklausomai nuo šeimos pageidavimų, gali būti teikiamos ir kitos paslaugos: laikinas velionio palaikų saugojimas (jei laukiama artimųjų atvykstant iš užsienio), fotografo paslaugos per atsisveikinimą, specialių atminimo suvenyrų (pvz., žvakių su velionio vardu) paruošimas ir kt.. Šie dalykai nėra būtini, tačiau kai kurie renkasi juos norėdami suteikti atsisveikinimui ypatingumo.
Kaip suplanuoti optimalų biudžetą?
Rekomenduojame iš anksto pasitarti su mūsų konsultantais. Jie padės sudaryti detalią sąmatą, kur aiškiai matysite, kiek kainuoja bazinis kremavimas ir kiek – kiekviena papildoma paslauga. Tokiu būdu galėsite nuspręsti, kas yra būtina, o kas – nebūtina. Ritualas laidojimo paslaugų namai didžiuojasi skaidria kainodara – mūsų klientai tiksliai žino, už ką moka, ir išvengia netikėtumų atsiskaitymo metu. Be to, visada galite palyginti keletą alternatyvų: pavyzdžiui, kremuoti Vilniuje ar kitame mieste, pasirinkti pigesnę ar prabangesnę urną, šarvojimą vieną ar dvi dienas – mes padėsime įvertinti visus variantus pagal Jūsų kriterijus.
Kremavimas užsienyje
Dar visai neseniai, kol Lietuvoje nebuvo pakankamai savo krematoriumų, nemažai lietuvių rinkosi kremavimo paslaugas užsienyje. Anksčiau mirusiojo palaikus tekdavo transportuoti į Latviją ar Lenkiją, kad ten būtų atliktas kremavimas. Tai ne tik užtrukdavo papildomai laiko, bet ir padidindavo išlaidas artimiesiems. Dabar situacija pasikeitė iš esmės – Lietuvoje veikia ne vienas krematoriumas, todėl palaikų kremavimas užsienyje nebėra būtinybė.
Tačiau, jei artimasis miršta užsienio šalyje, šeimai tenka spręsti, kaip pargabenti velionį namo. Tokiu atveju dažnai pasirenkama kūną kremuoti vietoje toje šalyje, o parvežti į Lietuvą jau urną su pelenais. Tai logistiškai paprasčiau ir pigiau, nei transportuoti balzamuotą kūną specialiomis sąlygomis. Ritualas teikia pilną palaikų parvežimo iš užsienio paslaugą – galime koordinuoti kremavimo procesą užsienyje per savo partnerius, gauti reikiamus leidimus, išversti dokumentus ir pasirūpinti visomis muitinės bei pervežimo formalumais. Taip artimiesiems nereikia patiems rūpintis sudėtinga tarptautine procedūra, o atsisveikinimo ceremonija gali vykti jau Lietuvoje, gavus urną.
Svarbu pažymėti, kad Lietuvos įstatymai leidžia kremuotų palaikų pelenus laidoti kapinėse (užkasant urną į esamą kapavietę ar patalpinant kolumbariume) arba išbarstyti specialiai tam skirtose kapinių teritorijose (pelenų barstymo laukuose). Visai neseniai priimtos pataisos leidžia pelenus barstyti ir jūroje, ne arčiau kaip 5 km nuo kranto. Tačiau pasirinkus kremuoti artimąjį užsienyje, reikėtų iš anksto pasidomėti tos šalies taisyklėmis – kai kur būtinas išankstinis paties mirusiojo sutikimas dėl kremavimo, numatytas testamentu ar rašytiniu pareiškimu, kitu atveju sprendimą priima artimiausi giminaičiai pagal nustatytą eiliškumą. Ritualas komanda daug kartų tokias paslaugas teikė Italijoje, Ispanijoje ir kitur, todėl gerai išmano šiuos teisinius aspektus – mes pagal įstatymų reikalavimus sutvarkome tokiais atvejais būtinus dokumentus, nuvežame palaikus, parvežame pelenus, pateikiame kremavimo sertifikatą, organizuojame ritualines apeigas.
Kremavimo nedraudžia bažnyčia
Vieni dažniausių nuogąstavimų, susijusių su kremavimu, kyla dėl religinių įsitikinimų. Katalikų bažnyčia, ilgą laiką puoselėjusi tradiciją laidoti kūnus žemėje, šiandien oficialiai nedraudžia kremavimo. Dar 1963 m. Vatikano dekretu kremavimas pripažintas priimtinu, jei jis pasirenkamas ne dėl priešiškų krikščionių tikėjimui motyvų. Bažnyčia primygtinai rekomenduoja laikytis tradicijos laidoti mirusiuosius kapinėse ar kitose pašventintose vietose, tačiau pripažįsta, kad kremavimas nėra prieštaraujantis krikščioniškai religijai. Tai reiškia, kad žmogaus sielos išganymui ar prisikėlimo vilties dogmai kremavimas nepakenkia.
Vis dėlto katalikų bažnyčia turi tam tikrų nurodymų, kaip elgtis su kremuotų palaikų pelenais. Bažnyčia griežtai draudžia pelenus barstyti bet kurioje vietoje (pvz., laukuose, miškuose, vandenyje) ar laikyti namuose neribotą laiką. Kremuoti palaikai turėtų būti palaidojami deramai, t.y. užkasami kapinėse esančiame kape arba patalpinami į kolumbariumą. Tokiu būdu išreiškiama pagarba mirusiajam ir tikėjimas kūno prisikėlimu laikų pabaigoje. Lietuvoje nuo 2022 m. leista pelenus barstyti Baltijos jūroje (toliau nei 5 km nuo kranto) ir upėse, tačiau tik specialiai numatytose vietose, laikantis aplinkosaugos ir higienos reikalavimų. Bažnyčia tokiam sprendimui neprieštarauja, jei laikomasi nustatytos tvarkos.
Reikėtų paminėti, kad kitos krikščioniškos konfesijos taip pat paprastai pripažįsta kremavimą. Protestantų bažnyčios neturi draudimų kremuoti mirusiuosius. Stačiatikių (ortodoksų) tradicijoje vis dar labiau įprasta laidoti kūną, tačiau daugelyje vietų ir ortodoksai leidžia kremavimą, ypač jei tai civilinės valdžios numatyta ar šeimos pasirinkta. Islamas ir judaizmas kremavimo nepraktikuoja (šių religijų doktrinos liepia kūną kuo greičiau palaidoti žemėje), tačiau tai galioja tik tiems, kurie griežtai laikosi savo tikėjimo ritualų. Lietuvoje dominuojanti katalikų bažnyčia šiandien skatina tikintiuosius patiems apsispręsti dėl laidojimo būdo, pabrėždama, kad svarbiausia mirusįjį palaidoti pagarbiai.