Vėlines lietuviai minėjo nuo gilios senovės ir laikė svarbiausia rudens švente. Buvo tikima, kad mirštant žmogui nuo kūno atsiskiria vėlė, kuri vėliau lanko gyvuosius ir su jais bendrauja. Alternatyvus šios šventės pavadinimas – Ilgės – savo skambesyje slepia rudens melancholiją ir ilgesį, žodžius, apibūdinančius šios šventės reikšmę.
